Turtinė žala uždavinys
Turtinė žala. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas yra negalimas, jų samprata ir paskirtis.
Jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Šiame punkte yra naudojamas ir LR BK 95 straipsnis, kuris nurodo apkaltinamojo nuosprendžio senatis. Šis straipsnis paaiškina tai, kad šiems terminams suėjus negali būti pradedamas ir ikiteisminis tyrimas, o termino trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos sunkumo. Teismų praktikoje yra pateikiama, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl tiriamų galimai padarytų nusikalstamų veikų, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams, asmeniui dėl šių veikų tęsti ikiteisminį tyrimą nėra galimybės. Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas turi būti nedelsiant nutraukiamas. Be kita ko, šioje baudžiamojo proceso stadijoje, priešingai nei bylos parengimo nagrinėti teisme metu, bylos nagrinėjimo teisme metu, negalioja taisyklė dėl įtariamojo asmens pozicijos tęsti ar ne baudžiamąjį procesą, nes, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, iš viso nėra jokio pagrindo manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, t.y. spręsti klausimą dėl atitinkamos baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymių buvimo įtariamojo veiksmuose.
Teismų praktikoje pateikiama teisinė situacija, kai nuteistajai inkriminuotas piktnaudžiavimas tarnyba (BK 228 straipsnio 1dalis), be kita ko, pasireiškė ir veiksmais, susijusiais su tikrovės neatitinkančių, melagingų faktų įrašymu į dokumentus (asmens sveikatos istoriją, sveikatos tikrinimo kortelę) bei tokių tikrovės neatitinkančių dokumentų pasirašymu bei panaudojimu.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs minėtas aplinkybes, nustatė ir tai, kad dėl veikos, atitinkančios BK 300 straipsnio 1dalį (dokumento suklastojimas ir panaudojimas), apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai (BPK 3 straipsnio 1dalies 2punktas), nustatyti BK 95 straipsnio 1dalies 1punkto b papunktyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), todėl baudžiamąją bylą nutraukė.Taigi, viena vertus, pirmiau minėtų faktinių aplinkybių, atskleidžiančių nusikalstamos veikos padarymą, nustatymas buvo būtinas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 228 straipsnio 1dalį klausimo teisingam išsprendimui.Antra vertus, objektyviai nenustačius minėtų kaltinimo faktinių aplinkybių buvimo ir kartu – kaltinimo (pagal BK 300 straipsnį) pagrįstumo, neįmanoma tinkamai išspręsti baudžiamosios atsakomybės senaties taikymo.Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinėje jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog bylos nutraukimas dėl senaties (BK 95 straipsnio pagrindu) nėra asmens išteisinimas, tačiau asmens kaltumas padarius veikas, dėl kurių procesas nutrauktas, nuosprendyje nekonstatuojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K 87 942/2017).Taigi, teisinės prielaidos priimti teismui teisingą sprendimą, neatsiejamos nuo tikrųjų byloje įrodinėtinų aplinkybių nustatymo.Nagrinėjamoje byloje J.A. G.kaltumas padarius BK 300 straipsnio 1dalyje numatytą nusikaltimą nebuvo konstatuotas.Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, t. y. BPK 44 straipsnio 6dalies nuostatą, nes: 1) nurodė pripažintas įrodytomis aplinkybes, kurios reikšmingos veikos kvalifikavimui pagal BK 228 straipsnio 1dalį ir kartu parodančios, kuo pasireiškė šią veiką apibūdinantys neteisėti veiksmai; 2) konstatavo teisiškai reikšmingas aplinkybes, iš kurių sprendė apie bylos nutraukimo pagal BK 300 straipsnio 1dalį pagrindų buvimą.
