Teisės aktai ir jų rūšys

Įvadas. Teisės aktas ir jo rūšys. Norminių teisės aktų sistema. Norminių teisės aktų rūšys. Įstatymai, jų požymiai ir rūšys. Poįstatyminiai aktai. Išvados. Literatūros sąrašas. Šio rašto darbo tikslas – išsiaiškinti kas yra teisės normų aktas, kokios yra pagrindinės teisės aktų rūšys ir požymiai, kaip teisės aktai susiję tarpusavyje. Taip pat šiame darbe apžvelgsiu kaip funkcionuoja norminių teisės aktų sistema, jos hierarchiškumą, specializaciją ir diferenciaciją pagal teisės šakas. Pagrindinę vietą tarp teisės aktų užima norminiai teisės aktai. Norminai teisės aktai –tai rašytine forma išreikšti valstybės institucijų sprendimai, kuriuose yra teisės normos. Tai teisėkūros aktai, nustatantys arba panaikinantys teisės normas.

Lietuvos Respublikos norminių aktų sistemą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ši sistema apima aukščiausios valdžios ir savivaldos institucijų norminius aktus, ratifikuotas tarptautines sutartis, taip pat tautos valios tiesioginės išraiškos norminius aktus.

Pagal bendrųjų teisės normų juridinę galią norminiai teisės aktai skirstomi į:

Norminiai teisės aktai dar gali būti skirstomi pagal teisės šakas ir pagal galiojimo trukmę.

Nuolatiniai norminiai teisės aktai – tai tokie aktai, kurių galiojimas neribojamas konkrečiu terminu.

Laikinieji norminiai teisės aktai – tai tokie aktai, kurių galiojimas apibrėžtas konkrečiu terminu arba jų galiojimo trukmė gali būti konkrečiai nenurodoma, bet aktas įvardijamas kaip laikinas. Jis galioja, kol tuo klausimu priimamas nuolatinis norminis teisės aktas.

Įstatymai priimami aukščiausios atstovaujamosios valdžios, tai yra Seimo, arba tautos referendumu. Įstatymai pasižymi aukščiausia juridine galia. Visi kiti teisės aktai yra priimami remiantis įstatymais ir turi šiems neprieštarauti. Teisės aktas, prieštaraujantis įstatymui negalioja. Niekas negali panaikinti arba pakeisti įstatymo, išskyrus jį išleidusią instituciją.

Pagrindiniai įstatymai - įstatymai, kurie nustato pradinius, pamatinius visuomenės ir

4. Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos Konstitucinis įstatymas.

1.Seimo nutarimus; 2.Prezidento dekretus; 3.Vyriausybės nutarimus ir potvarkius; 4.Konstitucinio teismo nutarimus, kuriais pripažįstama, kad Seimo priimami įstatymai, nutarimai, Prezidento dekretai ir Vyriausybės nutarimai prieštarauja Konstitucijai; 5.Ministro pirmininko potvarkius ir rezoliucijas; 6.ministerijų, departamentų instrukcijas ir įsakymus; 7.savivaldybių tarybų sprendimus; 8.savivaldybių valdybų nutarimus ir potvarkius; 9.savivaldybių valdybos skyrių vadovų įsakymus, turinčius bendrųjų teisės normų; 10.apskričių viršininkų įsakymus.

Savivaldybių tarybų sprendimai ir Savivaldybių valdybų sprendimai ir potvarkiai taip pat gali būti tiek bendrojo, tiek individualaus pobūdžio. Tai įvairios tematikos teisės aktai, kurie yra privalomi visoms įstaigoms, įmonėms, pareigūnams veikiantiems savivaldybės teritorijoje.

Norminiai teisės aktai yra svarbus teisės šaltinis. Valstybės valdžios ir valdymo institucijų leidžiami aktai yra nevienodos reikšmės ir galios. Palyginti su kitomis teisės normų formomis, bendrieji teisės aktai turi ryškią persvarą. Tai rodo didelį valstybės vaidmenį reguliuojant visuomenei reikšmingus socialinius santykius. Teisės normų aktai centralizuotai reguliuoja įvairius santykius, greitai reaguoja į besikeičiančius socialinės plėtros ir žmogaus teisių apsaugos poreikius.