Tarptautinis jūrų transportas

Įvadas. Jūrų transportas. Tarptautinis jūrų transportas. Baltijos jūros regiono svarba. Klaipedos ateitis – gilavandenis uostas. Laivybos linijų kūrimas, jų poveikis esančiosioms linijoms bei ryšys su transporto koridoriais. Išvados. Literatūros sąrašas.

Darbo objektas: Tarptautinis jūrų transportas

Darbo tikslas: Išnagrinėti jūrų transporto veiklą, jos teikiamus pliusus, bei minusus ir svarbą šiuolaikiniame gyvenime.

Darbo uždaviniai:

Tyrimo metodai – Remiantis įvairiais vadovėliais, kurie bus išvardinti literatūros sąraše analizuojamas tarptautinis jūrų transportas.

Rezultatas – Nors tarptautinis jūrų transportas yra ilgesnis laike ir kroviniai jūra keliauja ilgiau negu kitomis transporto priemonėmis transportas jūra yra žymiai pigesnis ir būtent, todėl apima net 60proc visų krovinių.

Dėl didelio įkrovimo, pakrovimo-iškrovimo laikas gali neproporcingai padidinti bendrą vežimo laiką tam tikru atstumu.

Laivybos linijos formuojasi jungiant gamybos grandinių dalis. Šio proceso metu susidaro stabilūs transporto koridoriai, todėl būtina numatyti atskirų transporto koridorių dalių pakeitimą. Ypač tai susiję su jūrų vežimais: čia sudaromos įvairios kombinacijos, tarp jų - laivybos linijos į greta esančius uostus. Kaip pavyzdį galima paminėti laivybos Unijas transporto koridoriaus Rytai - Vakarai dalyje, kurios eina iš rytinės Baltijos jūros dalies uostų į vakarinę. Laivybos linijos iš Klaipėdos eina į Mukraną (Vokietija), Travemiundę (Vokietija), Kylį (Vokietija), Fredriciją (Danija). Visi uostai vakarinėje Baltijos jūros dalyje išsidėstę vienas šalia kito. Taip pat yra ir rytinėje Baltijos jūros dalyje, kadangi laivybos linijos iš tų uostų eina į Klaipėdą, Kaliningradą, Liepoją, Rygą. Transporto koridoriai, kurių dalį sudaro laivybos linijos, jungia pagrindinius industrinius pasaulio rajonus bei vietas, kur yra didelis gyventojų skaičius. Taip dažniausiai galima santykinai nustatyti ryšius tarp dviejų industrinių ir žmonių susikoncentravimo vietų, t.y. tarp Rūro baseino Vakarų Vokietijoje, kur yra stambus pramonės centras ir gyvena didelė Europos gyventojų dalis, ir Maskvos transporto mazgo, kurį kerta dauguma transporto koridorių, jungiančių Rusijos, Vidurinės Azijos ir kitas Rytų šali.

Pagrindiniai linijų egzistavimui įtaką darantys veiksniai yra šie:

galimi pasikeitimo atvejai atskirose transporto, ypač jūrų, koridoriaus dalyse;

Kiekvieno veiksnio kritinė riba yra skaičiuojama taip:

Kainos veiksnys - vežimai maždaug 40% brangesni negu kituose transporto koridoriuose (jeigu ten nėra kitų kritinių veiksnių).

Laiko veiksnys - vežimai trunka maždaug 40% ilgiau negu kituose

Transporto koridoriuose (jeigu nėra kitų kritinių veiksnių).

Krovinių saugumo kritinis veiksnys atskirose vietose atitinka 1 arba 2 balus.

Įstatymų ir įstatymų papildomųjų aktų pakitimų kritinis veiksnys įvertinamas 1 balu.

Tradicijų ir įpročių kritinis veiksnys įvertinamas 1 arba 2 balais.

vežimams naudojant treilerius arba konteinerius, sutaupomas auto vilkikų darbo laikas, kartu ir išlaidos