Stogo įrengimo technologinė kortelė

Projektuojama dviejų aukštų automobilių gamykla su administracinėmis patalpomis. Sklypo teritorijoje planuojama pastatyti pirmo aukšto 726,51m2 bei antro aukšto 244,4m2 ploto pastatą, teritorija apželdinti veja, išasfaltuoti mašinų bei krovininių transporto priemonių stovėjimo aikštelę. Prie pastato iškloti trinkelėmis takelius, iškloti priėjimus prie laukinių durų, nutiesti įvažiavimą į teritoriją. Bus montuojami: pamatai – gręžtiniai poliniai, sienos – profiliuotos skardos, perdangos – gelžbetoninių plokščių su užmonolitintais tarpais, laikančiosios gelžbetoninės kolonos. Gamykloje bus renovuojami bei gaminami nestandartiniai automobiliai, kurių nepamatysime keliuose kiekvieną dieną. Ją planuojama statyti Ginkūnuose, Šiaulių rajone.

Stogo plotas skaičiuojamas pagal pastato projektinius duomenis, neatmetant stoglangių ir dūmtraukių užimamo ploto. Parapetų, gaisrasienių ir kitų smulkių elementų plotai skaičiuojami atskirai.

Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų konstrukcijų reikalavimai ir įrengimas. Projektuojant ir įrengiant plokščiųjų neeksploatuojamų stogų konstrukcijas, reikia įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių naudojimą:

Ploksčiųjų neeksploatuojamų stogų medžiagų, gaminių ir paklotų reikalavimai ir įrengimas. Nuo atmosferos poveikių neapsaugotų betoninių ir gelžbetoninių statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti mažesnis už FRE 200.

Reikiamas stogo nuolydis yra užtikrinamas smėlio sluoksniu, kuris pilamas virš gelžbetoninio denginio po pagrindiniu šiltinamosios izoliacijos sluoksniu. Tai naudojama visame plote vienodu storiu.

Įrengiant dvisluoksnę akmens vatos plokščiojo sutapdinto stogo šilumos izoliaciją naudojama: viršutiniam sluoksniui – ypač kietos stogo izoliacijos plokštės, paskirstančios ir atlaikančios didesnes veikiančias gniuždymo, vaikščiojimo apkrovas; apatiniam sluoksniui – minkštesnės stogo pagrindo plokštės. Apatinio sluoksnio plokščių storis parenkamas pagal stogo šiluminiam efektyvumui keliamus reikalavimus. Viršutiniam stogo šilumos izoliacijos sluoksniui rekomenduojama naudoti storesnes (40 mm) plokštes, tada gaunamas stabilesnis pagrindas hidroizoliacinei stogo dangai, taip pat, dël didesnio plokštės storio, žymiai sumažėja tikimybė sulaužyti jas stogo įrengimo bei priežiūros metu. Bandoma teigti, kad dvisluoksnė šilumos izoliacija yra pranašesnė už vienasluoksnę, nes viršutinis sluoksnis perdengia apatinio sluoksnio plokščių siūles. Tačiau, kaip rodo tyrimai, atlikti Architektūros ir statybos institute, siūlių įtaka šilumos izoliacijos savybėms yra reikšminga tik įrengiant ploną šilumos izoliacijos sluoksnį ( 50 mm) ir tik tada, kai siūlės tarp plokščių platesnės nei 5 mm. Kai stogo šilumos izoliacijos sluoksnis storesnis ( 100 mm) ir plokštės suklotos perstumiant, vengiant išilginių nuo vieno iki kito stogo krašto vėdinamų oro plyšių susidarymo, tai siūlių įtaka šilumos nuostoliams nepastebima ar nereikšminga. Teisingas vienasluoksnio šilumos izoliacijos sluoksnio iš dvitankių akmens vatos plokščių įrengimas yra toks pat efektyvus kaip ir šilumos izoliacija iš dviejų skirtingo tankio plokščių sluoksnių. Šiuolaikinėse statybose vienasluoksnė bei dvisluoksnė stogo šilumos izoliacija iš akmens vatos dažniausiai įrengiama ant pagrindo iš profiliuoto plieno lakštų su skirtingo aukščio ir formos profiliu. Todėl ypač atidžiai reikia įrengti sandūras virš pagrindo griovelių, taip pat atkreipti dėmesį į plokščių atramos plotį ir į profiliuoto plieno bangų bei griovelių dydį. Plokštės klojamos taip, kad ilgoji kraštinė būtų statmena profilio bangoms, o sandūros tarp plokščių patektų ant lakšto bangos plokščiojo paviršiaus (jei sandūra atsiduria virš profiliuoto lakšto griovelio, griovelį reikia uždengti drėgmei atsparia fanera arba akmens vatos plokštės nupjaunamos taip, kad siūlės atsidurtų virš lakšto bangos plokščiojo paviršiaus).