Šauktiniai ir Lietuvos Respublikos kariuomenė
Šauktiniai ir Lietuvos Respublikos kariuomenė.
Šiame darbe išdėstysiu savo asmeninę nuomonę apie dabartinę Lietuvos Respublikos armijos padėtį, ir jos alternatyvas. Daugiausiai dėmesio skirdamas šauktinių klausimui. Apie armiją mano žinios menkos, stengiausi nedaryti jokios paieškos apie taip kaip šiuos klausimus vertina kiti, tad pateiksiu eilinio piliečio nuomonę.
Šiuo metu LR kariuomenė susideda iš šauktinių, savanorių ir profesionalų. Šauktiniais tampa asmenys nesimokantys ir nestudijuojantys, amžiaus grupė nuo 19 iki 26 metų. Pabrėžtina, kad kol kas, šaukiami yra tik vyriškos lyties atstovai. Gavus šaukimą į kariuomenę asmuo negali atsisakyti tarnauti, nebent neatitinka jo fizinės arba psichologinės galimybės ir tai patvirtina specialioji komisija. Iš šių kelių, įžangoje pateiktų, faktų iškyla keli esminiai klausimai:
Ar žmogaus teisės ir laisvės nėra pažeidžiamos šaukiant jį tarnauti?
Tai pagrindiniai klausimai į kuriuos pateiksiu, subjektyvia nuomone pagrystus, atsakymus. Plačiausias ir sudėtingiausias klausimas yra pirmasis, dėl žmogaus teisių ir laisvių. Jame susipina ne tik šalies teisė, bet ir tarptautinė teisė (EŽTT ir kitos institucijos). Kiekviena šalis turi skirtingą teisinę sistemą, todėl apsiribosiu lietuviškąja. Apie kurią, kol kas, visko nežinau, todėl gali būti, kad kai kurių aspektų neįvertinsiu. Pagrindinė LR teisinės sistemos idėja tokia, kad Konstitucija yra pagrindinis ir svarbiausias įstatymas, svarbesnis net už ratifikuotas tarptautines sutartis. Tai reiškia, kad ir ką NATO, ES tarybos ar dar kas nors nuspręstų- mes to vykdyti neprivalome (kolizijos atveju laimi Konstitucija). Kalbant techniskai, yra principas - sutarčių reikia laikytis. Dėl to kolizijų vengiama visais įmanomais (kartais ir neįmanomais) būdais. Taigi, populiariausi du kardinaliai skirtingi požiūriai į šauktinius:
Pirmasis. Su valstybės duotomis teisėm bei laisvėmis tenka ir pareigos, nes pilietybe - nuolatinis, besitęsiantis teisinis ir politinis ryšys tarp asmens ir valstybės. Tai implikuoja, kad valstybė užtikrina asmens turimas (prigimtines) teises ir laisves, taip pat suteikia ir papildomų teisių , tokių kaip: balsavimo teisė, remia visuomenei naudingą ūkinę veiklą, tiekia vandenį, elektrą, tiesia kelius, finansuoja aukštąjį mokslą gerai besimokantiems ir pan.
