Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės įrodinėjimo našta

Įvadas. Santuokos nutraukimo teisiniai pagrindai. Santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės teisinis pagrindimas. Sutuoktinio pareigų pažeidimo samprata. Sąlygos pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo. Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės tvarka. Santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės aplinkybės. Sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą. Sutuoktinio neištikimybės samprata. Žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. Šeimos palikimas ar visiškas nesirūpinimas ja daugiau nei vienerius metus. Kaltės sąvokos analizė. Kaltės įrodinėjimas santuokos nutraukimo bylose. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.

Darbe bus nagrinėjama teisinė bazė, reglamentuojanti santuokos nutraukimo klausimus, taip pat analizuojami praktiniai aspektai, susiję su įrodymų rinkimu ir vertinimu teismo procese. Tyrinėti šią temą yra ypač svarbu, siekiant geriau suprasti, kaip teisinė sistema sprendžia santuokos nutraukimo klausimus ir kaip tai veikia suinteresuotas šalis.

Tyrimo tikslas – atskleisti įrodinėjimo naštą santuokos nutraukimo procesuose dėl vieno sutuoktinio kaltės, analizuojant teisinius, socialinius ir praktinius aspektus.

Uždaviniai:

Apibrėžti santuokos nutraukimo teisinius pagrindus ir kaltės sąvoką.

Išanalizuoti, kokius kaltės atvejus santuokos nutraukimo bylose numato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kaip jie taikomi Lietuvos teismų praktikoje.

Teisinės literatūros analizė, siekiant išsiaiškinti teisinius aktus ir normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės.

Teismų praktikos analizė apimanti teismų sprendimų nagrinėjimą, siekiant išanalizuoti praktinius santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės pavyzdžius ir įvertinti, kaip teisės normos taikomos bylose.

Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau – CK) numato santuokos sąvoką ir abiejų sutuoktinių teises bei pareigas. CK 3.7 straipsnyje apibrėžiama, kad „santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius“. Tokiu būdu santuokos sudarymas sukuria sutuoktinių tarpusavio teisių ir pareigų visumą, siekiant užtikrinti šeimos, vaikų interesus ir viso namų ūkio funkcionavimą. Sutuoktinių įsipareigojimai apima ne tik turtinius aspektus, bet ir asmeninę atsakomybę – moralinę, emocinę ir fizinę.

Santuokos prigimtis gali būti lyginama su civiline sutartimi, nes CK 6.154 straipsnyje numatyta, kad „sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius“. Taigi, nors santuoka ne visada traktuojama kaip sutartis griežtąja prasme, ji turi daugelį civilinei sutarčiai būdingų požymių, nes tai yra abipusis susitarimas, kuriuo sukuriami teisiniai santykiai, įsipareigojimai ir reikalavimo teisės. Todėl santuoką galima traktuoti kaip tam tikros rūšies civilinę sutartį, kurios pažeidimas lemia teisinę atsakomybę, įgyvendinamą per santuokos nutraukimo dėl kaltės institutą.

Santuokos nutraukimas yra iš esmės susijęs su tam tikromis teisinėmis pasekmėmis, kurios apima ne tik santuokos pabaigą, bet ir kitas su šeimos gyvenimu susijusias nuostatas, tokias kaip:

Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas – sprendžiama, su kuriuo sutuoktiniu po santuokos nutraukimo lieka vaikai.

Sutuoktinių turto padalijimas – skirstomas bendras sutuoktinių turtas.

Kreditorinių įsipareigojimų paskirstymas – paskirstomos atsakomybės už bendrus įsiskolinimus.

Pavardės klausimas – nusprendžiama, ar sutuoktiniai pasilieka, ar keičia pavardę po santuokos nutraukimo.

Santuokos nutraukimo būdas, priklausantis nuo sutuoktinių pasirinkimo ir teisinės situacijos, lemia proceso trukmę ir sudėtingumą. Dėl šių priežasčių sutuoktiniai dažnai renkasi santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu procedūrą, kuri reikalauja mažiau laiko ir išlaidų nei teismo procesas dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Santuokos nutraukimas pagal Lietuvos nacionalinę teisę yra iš esmės susijęs su teisinėmis pasekmėmis, t.  y. ištuokos bylose yra sprendžiamas ne tik santuokos nutraukimo faktas, bet ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir bendravimo su jais bei dalyvavimo juos auklėjant tvarkos klausimas, sutuoktinių turto padalijimas, sutuoktinių tarpusavio išlaikymas, kreditorinių įsipareigojimų paskirstymas, pavardės klausimas bei galimi kiti konkretūs, būdingi tik tam tikrai sutuoktinių porai, turtinio ar asmeninio neturtinio pobūdžio ištuokos pasekmių aspektai. Analizuojant teisinių pasekmių turinį, teigtina, kad jų pozityvus išsprendimas (vertinant ir laiko sąnaudas – proceso koncentruotumo principą, ir sutuoktinių valios išraišką, ir materialines sąnaudas teisminiame procese) priklauso nuo sutuoktinių pasirinkto ištuokos būdo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškina, kad santuokos nutraukimo ieškinys gali būti grindžiamas tiek vieno sutuoktinio kaltės faktu, tiek abiejų kaltumu. Šis požiūris atitinka principą, kad sutuoktinio kaltė gali būti įvairių formų ir ją gali įrodyti bet kuris sutuoktinis. CK 3.61 straipsnyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali nustatyti, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Santuokos nutraukimo teisiniai pagrindai apibrėžia sąlygas ir tvarką, pagal kurią santuoka gali būti teisiškai nutraukta. Lietuvoje šie pagrindai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir leidžia nutraukti santuoką abipusiu sutuoktinių sutarimu arba dėl vieno sutuoktinio kaltės. Manytina, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas šį ištuokos būdą, (dėl vieno sutuoktinio kaltės) kaip sankcijos institutą, rėmėsi keliais tikslais: 1) apginti nekaltąjį sutuoktinį nuo kito sutuoktinio, pažeidžiančio santuokines pareigas, numatant šiam atsakomybę už santuokos iširimą ir taip suteikiant nukentėjusiam sutuoktiniui tam tikrą satisfakciją. 2) kaltės principo įvedimas į šeimos teisę turi prevencinę ir auklėjamąją reikšmę. Kita vertus, manytina, jog tokio griežto reguliavimo įtvirtinimas ir taikymas teismų praktikoje turi akivaizdžią įtaką šeimos politikos formavimui. Teigtina, kad toks reglamentavimas (įteisinant santuokos nutraukimo pagrindų pliuralizmą) yra lanksti tiek ištuokos būdų, tiek juos atitinkančių teisinių procedūrų sistema. Išnagrinėjus Lietuvos teismų praktiką nustatyta, kad santuokos nutraukimas dėl kaltės yra antras (pagal dažnumą) pasirenkamas sutuoktinių ištuokos būdas.