Radioaktyviosios medžiagos ir jų panaudojimas technologijose skaidrės

Įvadas. Radioaktyvios medžiagos yra naudojamos daugelyje pramonės. Radioaktyvumas. Radioaktyvumas – tai tam tikrų nestabilių atomų branduolių savybė savaime skilti. Atomai ir izotopai. Radioaktyvumo istorinis kontekstas. Radioaktyvumo reiškinį atrado prancūzų fizikas Henri Becquerel 1896m. Radioaktyviųjų medžiagų taikymas technologijose. Radioaktyviosios medžiagos naudojamos daugelyje technologijų sričių. Kompiuterio tomografija. Rentgeno spindulių šaltinis sukasi aplink apskritos angos vidų. Drėgmės tankio matuoklis. Pasitelkiant radiaciją matuojamas drėgmės tankis dirvoje prieš statant pastatus ar kelius. Žemės ūkyje. Maisto sterilizavimas ir derliaus gerinimas Kenksmingų organizmų kontrolė (mažinamos vabzdžių populiacijos. GNIP – Global Network of Isotopes in Precipitation, t. GNIP stočių žemėlapis. Energetikoje ir technologijose. Radioizotopų termoelektrinis generatorius. Generatorius naudojamas energijai gauti kosmoso zonduose (pvz. , NASA „Voyager“ misijoseRadioaktyvių medžiagų rizikos. Radioaktyvių medžiagų sauga. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas (tai atliekų. Išvados. Radioaktyvumo atradimas turėjo milžiniškos reikšmės žmonijos vystymuisi.

  Radioaktyvios medžiagos yra naudojamos daugelyje pramonės, medicinos, gamybos srityse, laboratoriniuose tyrimuose, medicinos diagnostikos prietaisuose gelbstint žmonių gyvybes, elektros prietaisų gamyboje ir daugybėje skirtingų pramonės šakų. Šiuolaikinė visuomenė bei jos klestėjimas neįsivaizduojamas be tam tikrų radioaktyviųjų medžiagų, jų vaidmens prietaisuose, mechanizmuose, kurie ne tik palengvina kasdienį gyvenimą, greitindami bei gerindami įvairius gamybos ar kitus procesus, bet ir teigiamai įtakoja šių procesų tobulėjimo perspektyvą ir tolimesnį technologijų šakų vystymąsi. Darbo tikslas: Šiuo rašto darbu siekiama apžvelgti radioaktyvumo sampratą, kur taikomos radioaktyviosios medžiagos technologijose, kokią naudą jų panaudojimas teikia žmonijai bei kokias kelia rizikas ir kokių saugumo priemonių privaloma imtis.

Radioaktyvumas – tai tam tikrų nestabilių atomų branduolių savybė savaime skilti, išskiriant energiją spinduliuotės forma (alfa, beta dalelės ir gama spinduliuotė). Skylant branduoliams išsiskiria dideli kiekis energijos. Šis reiškinys yra pagrindinė branduolinės fizikos dalis ir turi platų pritaikymą įvairiose srityse. Izotopai – tai to paties cheminio elemento atomai, turintys tą patį protonų skaičių (atitinkantį elemento atominį numerį), tačiau skirtingą neutronų skaičių, todėl skiriasi jų atominė masė.

Radioaktyviųjų medžiagų rūšys: Natūralios; Dirbtinės.

Pagrindinės radioaktyviųjų medžiagų savybės: Pusėjimo trukmė; Skirtingos spinduliuotės: Alfa; Beta; Gama.

Radioaktyvumo reiškinį atrado prancūzų fizikas Henri Becquerel 1896m. 1898 m. mokslininkų pora Marie ir Pierre Curie ištyrė urano spinduliuotę ir atrado du naujus cheminius elementus – radį ir polonį, kurie taip pat buvo radioaktyvūs. Marie Curie pirmoji pavartojo terminą „radioaktyvumas“. 1902 m. Ernest Rutherford ir Frederick Soddy išsamiau ištyrė radioaktyvumo procesą ir įrodė, kad skilimo metu vienas elementas virsta kitu. Rutherfordas taip pat suklasifikavo radioaktyviąją spinduliuotę į tris tipus: alfa, beta ir gama spinduliuotę. 1934 m. Irenė Joliot Curie ir jos vyras Frédéric Joliot sukūrė dirbtinį radioaktyvumą, o 1938 m. Otto Hahn ir Lise Meitner atrado branduolinį skilimą.