Prieraišumo teorija

Užsimezgęs ankstyvojoje vaikystėje prieraišumas formuojasi ir tampa sudėtinga jausmų, nuostatų ir lūkesčių sistema, lemiančia vaiko poreikį būti šalia prieraišumo objekto (arba vaikui svarbaus žmogaus). Pirminės reakcijos, pasireiškiančios formuojantis vaiko prieraišumui pirmaisiais dvejais gyvenimo metais, sudaro pagrindą rutuliotis vėlesniems santykiams su bendraamžiais, giminaičiais, sutuoktiniais, kitais asmenimis. Anot J.Bowlby, vaiko raidai svarbūs vidiniai darbiniai modeliai (angl. internal working models), vaikas

apie antrus gyvenimo metus pradeda atspindėti jį supantį pasaulį simboliais, susikuria vidinius savęs, jam svarbių artimų asmenų ir jų tarpusavio santykių modelius. Šie vidiniai modeliai labai svarbūs vaiko

elgesiui ir bendravimui su aplinkiniais, jie apima visą psichikos veiklą– ir emocijas, ir pažintinius komponentus. Susiformavę jie egzistuoja pasąmonėje. Vidiniai darbiniai modeliai kuriami ir toliau konstruojami patirties su prieraišumo objektu bei santykių su šiuo asmeniu kokybės pagrindu. Vaiką mylinti motina bus jo suvokiama kaip saugumo ir paramos šaltinis, jos atžvilgiu vystysis teigiamos emocijos.