Masinio naikinimo ginklas

Masinio naikinimo ginklas. Biologinis ginklas. Pagrindiniai biologinio užkrato sukėlėjai. Biologinio ginklo panaudojimo būdai. Branduolinis ginklas. Branduolinio sprogimo naikinamieji (tiesioginio poveikio) veiksmai. Smūginė banga. Šviesos spinduliavimas, skvarbusis jonizuojantis spinduliavimas, radioaktyvusis užteršimas. Elektromagnetinis impulsas. Cheminis ginklas. Cheminis ginklas pagal poveikį gali būti. Nervus paralyžiuojančios. Nervus paralyžiuojančių kovinių nuodingųjų medžiagų savybės. Bendrojo poveikio kovinės nuodingosios medžiagos. Odą žeidžiančios kovinės nuodingosios medžiagos. Dusinančioms kovinėms nuodingosioms medžiagoms. Dirginančios kovinės nuodingosios medžiagos.

Masini naikinimo ginklas (MNG) gali būti branduolinis, cheminis arba biologinis.

Biologinis ginklas – masinio naikinimo ginklas, kuriuo paleidžiamos, išsklaidomos ir išplatinamos biologinės medžiagos, taip pat ir užkrečiamųjų ligų nešiotojai. Jo naikinamasis poveikis yra tas, kad sukelia užkrečiamąsias žmonių, gyvulių ir augalų ligas. Pasigaminti biologinį ginklą gali net ekonomiškai silpnos valstybės. Tai nėra sudėtinga ir brangu, be to, nereikia gaminti didelių užkrato kiekių. Net menkas biologinio užkrato kiekis gali sukelti didžiulių padarinių, nes bakterijos ir virusai gali labai greitai daugintis ir paveikti daug žmonių.

Kaip biologinės nuodingosios medžiagos gali būti naudojami: bakterijos, virusai, grybeliai ir jų gaminami toksinai. Skiriasi jų inkubacinis periodas, užkrėtimo galimybė, skleidimo būdai, ligos trukmė bei padariniai (mirtingumas). Pavyzdžiui, toksinai veikia greitai, bet žmogus žmogui jų neperduoda. Jie naudojami mažose teritorijose. Bakterijos ir virusai turi ilgesnį inkubacinį periodą, gali pasklisti ir daryti poveikį didelėje teritorijoje, jie yra dažnai perduodami nuo žmogaus žmogui (žr. 1 lentelę). Biologinis užkratas gali būti miltelių, aerozolių ar tirpalų pavidalo.

Aerozolinis – biologinių mišinių purškimas; transmisinis – platinimas biologinėmis priemonėmis dirbtinai užkrėstų kraują siurbiančių vabzdžių; diversinis – tyčinis oro ir vandens užkrėtimas, siekiant sukelti epidemiją. Pagrindiniai biologinės taršos požymiai: pastebėti neįprasti biralai, skysčiai, garai, purškimo įtaisai arba įtartini paketai; neįprasti gyvūnų kritimo arba ligų atvejai; regionui neįprastos ligos; labai greitas ligos plitimas ir ryškūs epideminės kreivės svyravimai; daug pacientų, atvykstančių iš vienos vietovės; neįprastas žmonių, kurie kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas, pagausėjimas, ypač kai kreipiamasi dėl karščiavimo, kvėpavimo ar virškinamojo trakto sutrikimų; daug staigios mirties atvejų.