Makiavelis „Valdovas“ konspektas

Trečiasis seminaras makiavelis „ valdovas “ nr. Ea 73 Kokių esama valstybių ir kaip jos įsigyjamos. Paveldimos kunigaikštystės. Mišrios kunigaikštystės. Santvarkos įtvirtinimo prielaidos galimybės , būdai. Kodėl Aleksandro nukariauta Darijaus valstybė nesukilo prieš Aleksandro įpėdinius po jo mirties. Kaip valdyti miestus ir kunigaikštystes , kurios , prieš jas užimant , gyveno pagal savo įstatymus. Apie naujas kunigaikštystes , užimtas ginklu arba sumanumu. Apie naujas kunigaikštystes , įsigytas svetimu ginklu arba per laimingą atsitiktinumą. Apie tuos , kurie į valdžią atėjo per nusikaltimus. Apie liaudies iškeltus valdovus. Gaunama. Kaip vertintos valstybės jėgos. Apie bažnytines valstybes. Apie kariuomenės rūšis ir apie samdomus kareivius. Apie sąjungininkų , mišrią ir nuosavą kariuomenę. Kaip valdovas turi tvarkyti karo reikalus. Už ką giriama arba smerkiama žmones ir ypač valdovai. Apie dosnumą ir taupumą. Apie žiaurumą ir gailestingumą ir apie tai , kas geriau kad būtum mylimas ar kad tavęs bijotų. Apie tai , kad valdovai turi laikytis savo žodžio. Kaip išvengti paniekos ir neapykantos. Valdovų tyko 2 pavojai. Ar tvirtovė ir daugybė kitų dalykų , kuriuos paprastai daro valdovai , jiems naudinga ar ne. Kaip turi elgtis valdovas , norėdamas išgarsėti. Apie valdovo patarėjus. Kaip išvengti pataikūnų. Kodėl Italijos valdovai neteko savo valdų. Kokią galią žmonių reikalams turi likimas ir kaip galima jam pasipriešinti.

Kunigaikštystės būna kai viešpatauja naujas valdovas, ne iš senosios monarcho giminės.

Dar kunigaikštystės būna prijungtų prie nukariavusio valdovo paveldimos kunigaikštystės.

Paveldimas valstybes , pripratusias prie valdovo giminės, lengviau išlaikyti stabilumą ir valdžią savo rankose negu naujas.

Kunigaikščiui pakanka nepažeisti pirmtakų nustatytos tvarkos ir taikytis prie aplinkybių išskyrus tais atvejais kai atsiranda kokia stipresnė jėga už valdovo, tokių sąlygų jau nebeužtektų.

Mišri kunigaikštystė – dalis teritorijos, kuri prijungiama prie kunigaikštystės ir drauge jos sudaro valstybę.

Žmonės mielai keičia valdovus tikėdamiesi geresnio ir tokie lūkesčiai skatina imtis ginklo prieš esamą.

Naujo valdovo priešais tampa visi, kuriuos jis nuskriaudė užėmęs kraštą (vargina prijungtą naują teritoriją kariuomenės išlaikymu,)

Neišsaugo jį rėmusių draugystės, nes neįstengia atsilyginti taip, kaip jie tikisi.

Antra vertus iš dėkingumo valdovas negali griebtis prieš juos griežtų priemonių, nes norint įsitvirtinti, reikia gyventojų pritarimo ir paramos.

Antrą kartą užkariavus maištingą šalį jos netekti yra sunkiau, nes pasinaudoja sukilimo suteikta proga ir beatodairiškai baudžia kaltuosius, uoliai gaudo įtariamuosius ir stiprina silpnąsias vietas.

Kad išlaikytų užimtas valdas svarbu atsiminti, jog turi sunaikinti ankstesnių valdovų giminę, nekeisti įstatymų ir mokesčiu. Tokių atveju ji susilies su sena teritorija ir sudarys vieną valstybę.

Jei naujos valdos priklauso tam pačiam kraštui ir kalba ta pačia kalba jas išlaikyti lengva, ypač jei gyventojai nepratę gyventi laisvai.

Jei naujos valdos priklauso kitam kraštui ir kalbama kita kalba, įsitvirtinę kiti papročiai ir įstatymai yra daug daugiau vargo, nes reikia persikelti ten gyventi, tuomet pasidaro saugiau ir patikimiau tas žemes valdyti. Taip galim greičiau užgniaužti prasidėjusį maištą.

Įkurti kolonijas, kurios nebrangiai atsieina. Nuskriaustieji, būdami neturtingi, kolonijose valdovui negali pakenkti, o visi kiti nenukenčia ir greitai nurimsta arba bijo nusikalsti, kad nenutiktų apiplėštųjų likimas.

Jei vietoje kolonijos laikoma kariuomenė, tai išlaidos didelės, nes naujai valdai ginti išleidžiamos visos iš jos gaunamos pajamos, o visa tai tampa nuostoliu. Nukečia daug žmonių ir jie tampa priešais valdovo, todėl kolonijos yra geriau.

Kas valdo šalį, kurios kalba ir papročiai skiriasi, tas turi pasidaryti silpnesnių kaimynų vadu ir globėju, taip pat pasistengti susilpninti galinguosius ir saugotis šalį nuo svetimšalių.

Romėnai savo pavergtuose kraštuose visada laikėsi šių taisyklių: kūrė kolonijas, rėmė silpnesniuosius, žlugdė galinguosius ir neleido įsigalėti galingiems svetimšaliams.

Valdovas turi atsižvelgti į esamus ir galimus būsimus sunkumus ir stengtis tam užkirsti kelią – anksti pažinus blogybę jos lengviau atsikratyti nei leidus jai ilgą laiką vystytis nes vėliau ir nebūti „vaisto“.

Kodėl Aleksandro nukariauta Darijaus valstybė nesukilo prieš Aleksandro įpėdinius po jo mirties

Vienvaldžio kunigaikščio – visi kiti, iš jo malonės ir jo sutikimu paskirti pareigūnais yra jo tarnai ir padeda valdyti šalį. Čia valdovas yra galingesnis, o kam nors kitam valdiniai paklūsta tik kaip pareigūnui ar valdininkui, bet nejaučia jokios didelės meilės.