Logikos santrauka egzaminui
Tapatumo dėsnis – tai reikalavimas, kad veiname ir tame pačiame saprotavime betkuris terminas ar teiginys privalo turėti pastovų nekintantį turinį. A(A (A tapatu A) ekvivalencijos ženklas
Negalimo trečiojo dėsnis – du vienas kitam prieštaraujantys terminai ar teiginiai vienu metu ir tuo pačiu aspektu negali būti teisingi. Av-A (arba A arba ne A) (pvz. Truputį nėščia negali būti)
Pakankamo pagrindo dėsnis – kiekvienas teiginys privalo būti pagrįstas.
Terminas arba sąvoka – kalbinė išraiška žyminti objektus.
Designatas – tai kiekvienas objektas, kurį terminas žymi.
Bendri terminai – turintys daugiau nei vieną designatą (studentas, stalas,... ).
Vieniniai terminai – turintys tik vieną designatą (Klaipėdos miestas).
Tušti teminai – neturintys designatų, bet atlieka designavimo funkciją (apvalus trikampis, Kartenos jųrų uostas).
Denotacija – termino apimtis, kurią sudaro visi termino designatai.
Kuo platesnė denotacija, tuo siauresnė konotacija ir atvirkščiai (denotacija – Sandra, Kristina,.. konotacija – moteriška g., studijuoja KU,...).
Apibendrinimas – veiksmas, kurio metu iš rūšies gaunama giminė.
Apibrėžimas – veiksmas, kurio metu iš giminės gaunama rūšis. (Giminė visada plačiau už rūšį.)
Pagrindinis apibrėžimo principas – apibrėžimas per giminę ir rūšinį skirtumą.
Svarbiausios apibrėžimų taisyklės:
1. Apibrėžimo definiendum ir definiens denotacijos (apimtys) turi būti vienodos, nei per platus, nei per siauras. Per platus – definiendum turi mažiau designatų nei definiens.
- Microsoft Word 15 KB
- 2015 m.
- Lietuvių
- 2 puslapiai (1727 žodžiai)
- Justina
-
