Logika konspektas

Logikos konspektas Logikos santykis su kitais mokslais ir reikšmė. Minties loginė struktūra. Formalizacijos procesas. Loginiai pastovieji ir kintamieji dydžiai. Sąvoka kaip mąstymo forma. Esminiai objekto požymiai. Neesminiais objekto požymiais. Loginiai sąvokų sudarymo būdai. Atvirkštinio santykio tarp sąvokų turinio ir apimties dėsnis. Pagal turinį Pagal apimtį. Sąvokų loginiai santykiai. Tapatybė Pajungimas koordinacija Sankirta Prieštaravimas kontrarinis Pavaldumas Priešingumas subordinacija kontradikcija Tapatybės. Loginės operacijos su sąvokomis. Apibendrinimas išplėtimas. Apribojimas susiaurinimas. Skirstymas dalijimas. Apibrėžimas definicija. Apibrėžimo esmė , funkcijos ir reikšmė. Apibrėžimų taisyklės ir klaidos. Negalima apibrėžti nežinomo nežinomu. Apibrėžimas turi būti kiek galima trumpas , aiškus ir tikslus. Negalima apibrėžti ,, kaip pakliuvo ”, reikai prisilaikyti klasikinio apibrėžimo formulės Bc. Apibrėžimas negali būti tik neigiamas. Veiksmai , panašūs į sąvokų apibrėžimus. Teiginys. Teiginys kaip mąstymo forma. Teiginys ir sakinys. Teiginio ir sakinio struktūra. Teiginių klasifikacija tipologija. Jungtinė teiginių klasifikacija pagal kokybę ir kiekybę. Bendrai teigiantys teiginiai. Bendrai neigiantys teiginiai. Dalinai teigiantys teiginiai. Sudėtingi teiginiai ir jų rūšys. Sąlyginis teiginys , implikacija. Teiginių loginiai santykiai , loginis kvadratas Mnemoninė įsiminimo schema. Ir II. – suderinamumo santykiai. Subkontrarinis santykis dalinis nesuderinamumas. Ir IV. – nesuderinamumo santykiai. Samprotavimas Dedukciniai samprotavimai Išvados iš paprastų teiginių. Samprotavimas kaip mąstymo forma ir jo loginė struktūra. Tiesioginiai dedukciniai samprotavimai. Paprastasis kategoriškasis silogizmas.

Disciplina atsirado kartu su retorika senovės Graikijoje ir senovės Indijoje. III V a. pr. Kr. didelė reikšmė buvo teikiama žodžiui. Aristotelis pastebėjo mąstymo (logikos) dėsnių buvimą. Taip pat, kad mintis turi ne tik turinį, bet ir formą. Logikoje yra svarbu ne minties turinys, o forma, t.y. svarbu ne kas mąstoma, o kaip mąstoma. Logikos menas yra įgimtas ar išmokstamas? Yra intuityvioji logika, bet būtina turėti teorijos žinių ir praktikos.

Viena ir ta pačia logine forma galima reikšti skirtingo turinio mintis. Be to, loginėje formoje yra pastovieji ir kintamieji dydžiai. Pastovieji – tai tokie, kurie nekinta samprotavimo procese; skirstomi į 3 pagrindines grupes:

Loginiai kintamieji – tai tokie, kurie neturi griežtai apibrėžtos reikšmės, jų reikšmė samprotavime kinta, jie žymimi didžiosiomis ir mažosiomis lotyniškos abėcėlės raidėmis (A, Q, P, (, (, q).

Logikoje svarbu gebėti abstahuoti, taip pat reikalingi empirinis (juslinis) ir racionalus (protinis) pažinimas.

Logika tiria teisingo ir taisyklingo mąstymo mechaniką, t. y. mąstymo dėsnius ir logines operacijas.

Logikos kalbai būdingos sąvokos: (ne)tapatu, iškrenta iš konteksto, logiškai (ne)korektiška, būna platesnės ir siauresnės prasmės.

Logika – tai mokslas, tiriantis priimtinus samprotavimo būdus; samprotavimų eiga, taisyklingas mąstymas.

Sąvoka – tai yra abstraktaus mąstymo svarbiausias elementas. Ji dar vadinama mažiausia mąstymo ląstele. Žmogus mąsto sąvokomis, kuriomis galima reikšti pačius paprasčiausius ir pačius sudėtingiausius dvasios polėkius. Sąvoka yra reiškiama vienu arba keleto žodžių grupe. Sąvokomis yra reiškiami materialūs ir idealūs mąstymo objektai. Operuoti sąvokomis nėra duotas žmogui gebėjimas iš prigimties. Tai mokslas ir menas, kuris vystomas ir formuojamas mąstymo praktikoje, o logika padeda paversti šį procesą iš stichinio sąmoningu. Sąvoka atspindi mąstomojo objekto bendrus ir esminius požymius. Nors daiktas jungia savyje bendrus skiriamuosius esminius ir neesminius, būtinus ir atsitiktinius požymius. Esminiai objekto požymiai – tai tokie, kurių kiekvienas atskirai yra būtinas, o visi kartu pakankami, kad jais remiantis duotąjį objektą galima būtų išskirti iš jam gretimų objektų tarpo. Neesminiais objekto požymiais laikomi tokie, kuriuos objektas gali turėti arba neturėti, bet jų neturėdamas nenustoja būti tuo, kuo yra (plaukai, karjera ir t.t.).

Sąvokos sudarymas nėra paprastas veidrodinis tikrovės daiktų atspindėjimas. Tai – dialektinis sudėtingas procesas, apimantis 5 svarbiausias logines operacijas.

Analizė – tai mintinis daikto skaidymas pagal požymius.

Sintezė – tai mintinis daikto požymių sujungimas į visumą.

Abstrahavimas – tai gebėjimas mintimis išskirti ir apibendrinti esmines objektų savybes ir sudaryti abstrakcijas, kurios yra sąvokos sinonimu.

Apibendrinimas – tai mintinis vienarūšių daiktų sujungimas kokių tai bendrų požymių pagrindu.

Sąvokai yra būdinga tam tikra loginė struktūra, kurioje yra 2 pagrindinės dalys – turinys ir apimtis. Sąvokos turinys – tai tam tikrų rūšinių elementų visuma (požymių visuma), atspindėta kokioje tai sąvokoje. Sąvokos apimtis – tai tam tikra nuoroda į tam tikrą elementų skaičių, įeinančių į kokios tai sąvokos apimtį.