Logika ir argumentacija konspektas

Procesas. Teiginiai. Teisinga. Klaidinga. Samprotavimas. Argumentavimas nėra. Argumentas. Samprotavimo. Loginė vs faktinė tiesa. Atsitiktiniais. Atsitiktiniai. Faktiškai teisingi. Faktiškai klaidingi. Loginę tiesą. Logiškai teisingi. Tautologijomis. Loginė klaida. Kontradikcijomis. Atsitiktiniai teiginiai. Loginė ekvivalencija. Logiškai ekvivalenčiais. Loginis ne suderinamumas / loginis ne prieštaringumas. Nesuderinami. Prieštaringi. Neprieštaringi. Faktinis ne tikėtumas. Negali būti. Garantuoja. Loginis prieštaringumas garantuoja. Loginis neprieštaringumas. Nelemia. Entimema. Deduktyvios logikos objektas. Deduktyvus pagrįstumas. Jei prielaidos teisingos. Išvada yra būtinai teisinga. Induktyvios logikos objektas. Tikėtini samprotavimai. Išvada yra tikėtinai teisinga. Deduktyviai pagrįstas. Deduktyviai nepagrįstas. Pagrįstumas ir patikimumas. Pagrįstumą. Patikimumo. Patikimas. Induktyvūs samprotavimai. Induktyvus įtikinamumas. Induktyviai įtikinamas. Įtikinamumas ir stiprumas. Stiprumo. Įtikinamas. Ryšį. Terminų intensija ir ekstensija. Intensija. Platesnė. Siauresnė. Abstrakcijos. Konkretumo. Žmonės. Teisininkai. Vaisiai. Klasių bendrinimas ir siaurinimas. Poklasiais. Kas yra apibrėžimas Apibrėžimas. Apibrėžiant. “. Apibrėžimų tipai. Apibrėžimų taisyklės. Platus. Siauras. Vienareikšmiškumo taisyklė. Neturi. Rato. Griežtas. Tikslus. Neigiamas. Apibrėždami. Reiškia. Nereiškia. Subjekto predikato. Subjektas. Predikatas. Singuliariniai. Kategoriniai. Kategorinis teiginys. Kvantorius. Subjekto terminas. Jungtis. Predikato terminas. Standartinė kategorinio teiginio forma SKTF Visi S nėra P nėra. Nė vienas S nėra P arba Kai kurie S nėra. „ Visi policininkai nėra prasižengę “. Kategorinių teiginių skirstymas ir tipai. Kaip interpretuoti singuliarinius teiginius. Bendrieji teigiami. Bendrieji neigiami. Singuliarinis teiginys. Interpretacija. Tiesioginiai išvedimai loginio kvadrato pagrindu (↑↑↑↑) Tiesioginės išvados iš kategorinių teiginių Obversija Obversija.

Tačiau logikos objekte yra ne tai, kaip yra mąstoma, o kaip turėtų būti mąstoma siekiant, kad samprotavimas (ir įrodinėjimas) būtų taisyklingas – pagrįstas loginiu požiūriu.

Įrodinėjimas, kaip ir argumentavimas, yra procesas, tačiau mes šį procesą vadiname samprotavimu dėl to, kad jame galime išskirti samprotavimą kita, šiam kursui reikšmingesne prasme: samprotavimą kaip abstraktų darinį, kurį sudaro teiginiai, įrodinėjime atliekantys konkretų vaidmenį.

Teiginiais nusakome kaip dalykai yra arba kaip nėra. Dėl to, teiginys yra tai, kas gali būti teisinga arba klaidinga.

Prielaidų indikatoriai: nes..., dėl to, kad..., su sąlyga...

Išvados indikatoriai: vadinasi..., iš to seka..., tad galime teigti, jog...

Šiais indikatoriais siekiame atskirti samprotavimo teiginius, kurie sudaro prielaidas (argumentus) nuo teiginio, kuris yra laikomas samprotavimo išvada (teze).

Teisės kurse samprotavimas ir argumentavimas nėra sinonimai. Argumentas yra samprotavimo prielaida.

Teiginiai, kurie gali būti teisingi arba klaidingi, yra vadinami ATSITIKTINIAIS.

(1) teiginio teisingumo reikšmė priklauso nuo tikrovės, kitaip sakant nuo esamos padėties realybėje. Jei ATSITIKTINIAI teiginiai yra teisingi, jie yra FAKTIŠKAI TEISINGI; jei jie klaidingi – jie yra FAKTIŠKAI KLAIDINGI.

Norint sužinot ar (2) yra teisingas, nereikia jokio patyrimo.

(2) teiginio teisingumas visiškai nepriklauso nuo realybės; tikrovė neturi jokios įtakos jo teisingumo reikšmei.

(3) teiginio teisingumas nepriklauso nuo dalykų realybėje; tikrovė neturi jokios įtakos jo teisingumo reikšmei.

Tačiau vien logikos priemonėmis galime pasakyti, kad jei (1) yra teisingas, tai (2) privalo būti klaidingas, o jei (2) yra teisingas, tai (1) privalo būti klaidingas.

(1) yra ne tik daugiau ar mažiau tikėtinas, bet ir logiškai neprieštaringas.

Logiškai nesuderinami (prieštaringi) teiginiai garantuoja tai, kad dalykų padėtis nėra nė kiek netikėtina (tikimybė = 0).

(2) yra ne tik faktiškai nė kiek netikėtinas, bet ir logiškai prieštaringas.

Nė viena logiškai prieštaringa dalykų padėtis negali būti faktiškai tikėtina: faktinė tikimybė numato, kad dalykų padėtis yra logiškai neprieštaringa.

Loginis prieštaringumas garantuoja, kad empirinio tikėtinumas lygus 0; tačiau loginis neprieštaringumas empirinio tikėtinumo nelemia.

Deduktyvios logikos objektas – deduktyvus pagrįstumas: jei prielaidos teisingos, išvada yra būtinai teisinga.

Induktyvios logikos objektas – tikėtini samprotavimai: jei prielaidos teisingos, išvada yra tikėtinai teisinga.

Būtina įsidėmėti, kad teisingos prielaidos ar teisinga išvada nėra nei būtina, nei pakankama deduktyvaus pagrįstumo sąlyga.

Deduktyvus pagrįstumas yra aukštas kriterijus, kurio dalis argumentaciniu požiūriu gerų samprotavimų netenkina.

Samprotavimas yra induktyviai įtikinamas jei ir tik jei samprotavimas nėra deduktyviai pagrįstas, tačiau samprotavimo prielaidos išvadai suteikia gerą pagrindą. Kitaip tariant, samprotavimas yra induktyviai įtikinamas jei ir tik jei samprotavimas nėra deduktyviai pagrįstas, tačiau samprotavimo išvada yra tikėtinai teisinga, jei visos jo prielaidos yra teisingos.

Visi stiprūs samprotavimai yra induktyviai įtikinami, tačiau ne visi įtikinami samprotavimai yra stiprūs.

Deduktyvus pagrįstumas ir induktyvus įtikinamumas liečia tik ryšį tarp prielaidų ir išvados: tai, ar samprotavimo prielaidos yra iš tiesų teisingos, nedaro jokios įtakos jo deduktyviam pagrįstumui ar induktyviam įtikinamumui.