Logika egzaminui

Sąvoka – mąstymo forma būdinga tik žmogui, išreiškiantis esminius ir bendruosius objektų požymius. Sąvoką – požymių visuma. Požymiai – esminiai ir neesminiai

Tai procedūra, kuria gaunama daugiau individųapimanti sąvoka. Atmetus vieną ar kelis požymius, sąvokos turinys sumažėja, bet sąvokos apimtis didėja.

Veiksmas, kai iš klasės X atėmę elementus, sudarančius klasę Y, mes likusius sujungiame į klasę Z. Pvz. Teisininkai – blonginai ═ teisininkai kurie nėra blondinai

Pakeičiamumo: trikampis, geometrinė figūra turinti tris kampus ir lygias kraštines. Netaisiklingas, pakeičiamumo taisyklė pažeista, per siauras.

Idingo rato klaida: bėgimas, procesas, kurio metu bėgama

Griežtas ir tikslus: jokių meninių priemonių. Akys žmogaus sielos veidrodis.

Apibrėžimas negali būti neigiamas, jei sąvoka nėra neigiama.

Skirstyma spagal požymio kitimą. pvz. Pasikėsinimai į piliečių asmeninę savybę skirtomi į vagystę, apiplėšimą ir kt.

Silogizmai skirstomį į kategorinius ir sąlyginius.

Silogizmą sudaro trys terminai:

S išvados subjektas yra vadinamas mažuoju silogizmu

P išvados predikatas yra vadinamas didžiuoju silogizmu

M terminas esantis tik abiejuose premisose ir nesantis išvadoje yra vadinamas viduriniuoju.

Sąlyginėje visada išsireiškiame pirmą išvados narį ir prirašome AP. Sąl. Dedukcija nesprendžiama jeigu išvadoje ne implikacija. Pabaigoje CP QED

Netiesioginėje visada reikia paneigti išvadą AP . pabaigoje IP QED