Lietuvos Kariniai laivai
Darbo aktualumas - 1923 m. Lietuvai prisijungus Klaipėdą, jai atiteko ir Klaipėdos uostas, padaręs Lietuvą jūrine valstybe. Atgavųs Klaipėdą, jūriniais reikalais pradėjo domėtis Lietuvos Vyriausybe ir visuomene. Iki šiol Lietuvos valstybė remia ir puoselėja mūsų karinį laivyną. Žvelgiant į rytdienos perspektivą, Karinės jūrų pajėgos pasitinka ją atnaujindamos karinį laivyną moderniais laivais ir įrangą, bei turėdamos nuolat tobulėjanti personalą, kas užtikrina Karinėms jūrų pajėgoms puikų užduočių vykdymą.
Darbo objektas - tai Lietuvos Respublikos kariuomenės dalis, kuri stebi, kontroliuoja ir gina Lietuvos teritorinę jūrą, ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą.
Darbo tikslas: supažindinti auditoriją su Lietuvos karinių jūrų pajėgų istorija ir karo laivų tipais.
Darbo struktūra: Pirmoje darbo dalyje aprašomas
Antroje darbo dalyje pateikiama informacija apie šiuolaikinę karinę flotilę.
„Prezidentas Smetona“ pastatytas 1917 m. laivų statykloje Bremerhafene. Laivo ilgis 60 metrų,vandentalpa 525 tonos, kūrenamas anglimis. Turėjo dvi kūryklas, kiekvienoje po dvi krosnis, dvi garo mašinos kiekviena po 1000 arklio jėgų galingumo. Konstrukcinis didžiausia greitis 16 jūrmylių per valandą
1927 m. lapkričio 4 diena laivas po kapitalinio remonto pirmą kartą išplaukė į atvirą jūrą. Neturėdamas daug patirties, laivas į jūrą išplaukė nepasiruošęs. Kilus audrai, „Prezidentas Smetona“ atsidūrė gana sudėtingoje situacijoje. Kapitonas dėl įgulos nepatyrimo audros metu nerizikavo plaukti į uostą pro siaurus jūros vartus. Laivui teko kelias dienas eiti prieš vėją, todėl įgula sudegino ne tik visą anglį, bet ir viską, kas dega. Pagaliau laivui pavyko įplaukti į Dancigo uostą, bet po audros, laivą reikėjo vėl remontuoti.
