Lietuva ir aš rašinys

Artėja Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetis. Šiai garbingai datai paminėti nuvilnys per šalį įvairių renginių banga, bus paminėti nusipelnę žmonės, skambės dainos, gal švies įvairiaspalviai fejerverkai, mirgės trispalvės vėliavėlės, kalbas lydės plojimai. Nutils ovacijos ir šurmulys. O kas toliau? O kurgi ta tikroji Lietuva? Ar aš ir tu easame joje, džiaugsme ir varguose?

Aš dar buvau negimęs, kai Lietuva tiesė kelius į laisvę ir nepriklausomybę. Tik iš vadovėlių, filmų, pasakojimų, literatūros galiu pajusti šiurpius dainuojančios revoliucijos išgyvenimus. Skaityti yra viena, o girdėti dundančius tankus yra visai kita. Niekas netikėjo, kad bus šaudoma. Deja... O žmonės meldėsi ir dainavo. Jei šiandien tai pasikartotų, ar galėtume stoti į jų vietą,ar nieko nesakę tėvams bėgtume ginti Seimo rūmų, televizijos bokšto, ar nesusvyruotų mūsų gretos ? Kažin. Šiandien jaunimas daužo šių pastatų langus.