Karo meno istorija

Apibūdinkite actekų karybą (paskaitos konspektai; papildomos informacijos paieškokite internete). 3 karių grupės: 1) erelių ir jaguarų 2) Otomiai 3) Atimtieji (shorn ones) prestižiškiausia grupė, kuri nešiojo kasas virš kairės ausies, visa galva plika o veidas nudažytas pusė mėlyna, pusė raudona spalvomis. Naudoja tokią ginkluotę, kaip lanką. Taip pat strėlių svaidyklę (pučiant pro pagaliuką svaidomos strėlės), medinės lazdos su aštriais ašmenimis, taip pat varines lazdas. Jie būdavo tie, kurie įspėdavo dūmų signalu prieš karą ir tai kartu buvo ryšio priemonė susisiekti su kitais savo padaliniais. Dažnai buvo naudojamos pasalos prieš užkariautojus.

Kokius svarbiausius 1863-64 m. sukėlimo metu sukilėlių naudotos karinės taktikos elementus išskirtumėte? Pasvarstykite, ar šių dienų Lietuvos kariams galima ko nors pasimokyti iš 1863-64 m. sukilėlių? (naudotis paskaitos medžiagą ir papildoma medžiaga saviruošai, gauta iš dėstytojo) - Viena iš plačiausiai partizanų naudotų taktinių sprendimų. PVZ, 1863.04.21 sukilėliai surengė pasalą rusų pajėgoms. Jie praleido avangardą ir smogė kolonos viduriui, kai užpulimo buvo mažiausiai tikėtasi. Rusai bandė išsiskleisti į kovos rikuotę, tačiau sukilėliai buvo gerai pasiruošę ir sudorojo juos, o dalgininkai blokavo atsitraukimo kelius. Sukilėliai taip par rengė ir spąstus. PVZ, įrengė netvirtos konstrukcijos tiklą per upę ir kai užjojo rusų raiteliai ant tilto, jie susmego, o sukilėliai juos pribaigė.

Sukilėliai pasirinktado labai tinkamą vietą, geriausia, kad kuo daugiau būtų natūralių kliūčių (pelkės, tankūs miškeliai, jaunuolynai ir pan.) Kitas puses, stengdavosi užversti sudžiūvusiais medžiais ir kt., kad priešuo būtų kuo sunkiau prieiti, kuo sunkiau matyti juos, o jiem (sukilėliam), kad būtų kuo geriau ir kuo patogiau.

Būdavo atvejų, kai sukilėliai užpuldavo rusų konvojus tam, kad išlaisvintų suimtuosius arba jų remėjus. Būdavo atveju, kai sukilėliai išlaisvindavo rektrūtus, kurie prisijingdavo prie sukilėlių. Visa tai labai pakelsdavo sukilėlias motyvaciją.

Pasitaikydavo, kad sukilėliai įsiverždavo į miestelius turėdami tam tikrą tikslą: užimti kokį nors pastatą, sunaikinti dokumentus, paimti pinigus ir kt. Pasitaikydavo, kad įsiveržę į miestelį sukilėliai taip pat įsiverždavo į rusų kariuomenės dalinius, kur pasiimdavo arkliams pašaro, o dalį išdalindavo vietos gyventojams. Jie naikintado ir telegrafo stulpus – naikino priešo susisiekimo liniją. Taip pat rengdavo diversinius veiksmus prieš geležinkelį. Ne kartą būdavo išardomi geležinkelio bėgiai tam, kad kaip įmanoma labiau trugdytų rusų pajėgoms geliauti, gabenti reikiamą techniką ir pan.

Vienas iš pagrindinių taikinių būdavo pašto stotys. Dažniausiai sukilėliai iš pašto stočių pasiimtado stiprius arklius, pakinkus. Bet ne visada sukilėliams sekdavosi: būdavo atveju, kai sukilėlius imdavo persekioti caro kariai. Būdavo atveju, kai caro kariai pasivydavo sukilėlius ir juos nukaudavo arba paimdavo į nelaisvę.

Garsiausios kautybės buvo 1863.05.07 prie Madeikių, kai gsausios sukilėkių pajėgos nuo Ukmergės link Kušro traukė su tikslu užimti Daugpilio tvirtovę. Tačiau šio tikslo buvo atsisakyta dėl jo sudėtingumo. Taigi, sukilėliai puolė į didžiausią mūšį su caro kariais Madeikiuose (netoli Biržų). Kautynės truko 2 dienas, dalis sukilėlių atsitraukė, tačiau jie buvo per silpni pasipriešinti rusams ir buvo sunaikinti.