Kaltės ir atgailos samprata J. Biliūno novelėse

Dažnai pasitaiko, jog kai žmogus nusižengia moralės normoms, pabunda sąžinė ir prislegia jį kaltės jausmu. Tas kaltės jausmas gali neduoti žmogui ramybės ilgą laiką. Kalbant apie atgaila, kančia yra tik viena atgailos pusė. Kita atgailos pusė yra suvokimas — mąstymo pakeitimas ir žmogaus perkūrimas. Tačiau, kokia yra kaltės ir atgailos samprata lietuvių rašytojo Jono Biliūno novelėse?

Jono Biliūno novelėse yra nebūtinas aiškus nusikaltimas, už kurį galima bausti, svarbiausia savo kaltę reikia suprasti ir gailėtis dėl jos. Pavyzdžiui, novelėje “Vagis” skaudžiai savo kaltę jaučia žmogus, užmušęs vagį, gelbėdamas savo turtą ir gyvybę. Nors daugiau ir nieko nenuskriaudė, neprilietė pirštu, tačiau pirmoji užmušta gyvybė išliko ilgam. Be to, jis netiki, kad kokia nors bausmė gali išpirkti jo kaltę ir sugrąžinti prarastą ramybę. Taigi, kaltės ir atgailos jausmas žmogų slegia iki senatvės.