Kalba apie pasakų išmintį

Literatūra. “. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais , pasamprotaukite , kokios išminties mokoma pasakose. Pasaka „Baltas vilkas“. Pasaka „Dailidė, Perkūnas ir velnias“. pasaka „Devyniabrolė“.

Tamsu. Už lango blankiai šviečia tik žvaigždės ir Mėnulis. Viduje, lovoje guli vaikas, o ant lovos krašto sėdi tėvai. Jie garsiai skaito knygą. Ką gi visa tai primena? Pasakos – tai vaikystės simbolis. Vos tik išgirstame šį žodį, iš karto mintyse iškyla jaunų dienų prisiminimai. Kodėl šis, rodos, paprastas žodis taip stipriai asocijuojasi mums su vaikyste? Taip yra todėl, kad pasakos vaikus išaugina, supažindina su įvairiomis gyvenimo tiesomis ir suformuoja asmenybes. Šie, iš pirmo žvilgsnio nedaug tereiškiantys ir gan paiki kūriniai, vaiko gyvenime atlieka neįtikėtinai didelį vaidmenį. Ir vis tiek, kuo gi jie yra tokie svarbūs ir nepakeičiami?

Pasakos vaikus supažindina su nauja gero žmogaus sąvoka, jo gyvenimo tiesomis, deda pragrindus žmogiskosioms vertybėms, kurias beaugdamas vaikas pats išsirenka pagal keliamą svarbą. Daugelis šių peršamų gyvenimo tiesų nuolatos kartojasi. „Kiekvienas žmogus yra svarbus“ – mokoma, kad tobulame pasaulyje, kurio reikėtų siekti, dominuoja lygybė tarp visų. Tai labai aiškiai parodoma per pagrindinį herojų, kurį visi nuvertina, tačiau veikėjas vis tiek sugeba pasiekti savo tikslus, svajones bei taip nustebinti juo netikėjusius: „Dabar, trečią naktį ėjo dailidė bauginti, o Perkūnas su velniu troboj pasiliko.