Jono Biliūno „Liūdna pasaka“ – Lietuvos istorijos liudytoja

Jonas Biliūnas – lietuvių psichologinės ir lyrinės prozos pradininkas. „Liūdna pasaka“ – paskutinis J. Biliūno kūrinys. Jonas Biliūnas norėjo parašyti ką nors iš XIX amžiaus Lietuvos istorijos. Vieni pagrindinių įvykių XIX amžiuje, 1831 ir 1863 metų sukilimai, o „Liūdnoje pasakoje“ aprašytas tik vienas - 1863 metų sukilimas. Kadangi šioje apysakoje rašoma apie konkretų istorinį įvykį, tai „Liūdna pasaka“ yra savotiška Lietuvos istorijos liudytoja.

Istorijos vadovėliuose matome tik faktus ir metus, bet nematome ir nesužinome, kaip žmonės jautėsi konkrečiu laikotarpiu. O „Liūdna pasaka“ kitaip liudija Lietuvos istoriją: Jonas Biliūnas išryškina ne tik Juozapotos ir Petro Banių vidinius pasaulius, bet aprašomos ir kitų, beveik jokios įtakos nedarančių veikėjų mintys apie sukilimą ir išsivadavimą iš Rusijos priespaudos.