Jonas Biliūnas apysaka „Liūdna pasaka“

Šią apysaką J. Biliūnas rašė Zakopanėje, jau sunkiai sirgdamas. Akstiną parašyti apysaką, matyt, bus davę įspūdžiai, patirti 1906 m. Vasarą besigydant Kačerginėje, stebint 1905 m. Revoliucijos antslūgį ir reakcijos siautėjimą. "Liūdna pasaka".

Juozapotos charakteristikoje ypač ryškus akių vaidmuo. Jos atspindi moters vidinę būseną. Apysakos pradžioje - tai nuostabios akys "kaip dvi gražios žvaigždės - laimės žvaigždės". O Juozapota - linksma, jauna, laiminga, kupina šviesiausių svajonių, tikėjimo gyvenimo gerove. Po mylimo vyro mirties dvasiškai miršta ir Juozapota, jos tolimesnis be menkiausio mąstymo gyvenimas pasmerktas vargui, kančioms, beprasmiškam Petriuko ieškojimui, o Juozapotos akys - "du taškai, klaikūs, be gyvybės. Tokį įspūdį, kaip tos jos akys, gali žmogui padaryti tik užgesusios žvaigždės, iš arti matomos." Taigi laimė užgęsta Juozapotos akyse kartu su mylimo vyro netektim.