Graikų ir baltų laidojimo papročiai

Kaimynai, ypač moterys, ateidavo mirštančiojo marinti – prie jo degidavo graudulinę žvakę, giedodavo ir kalbėdavo maldas. Sunkiai mirštantiems stengtasi padėti – guldydavo ant žemės, atidarydavo visas namų angas, kad vėlei būtų lengviau išeiti. Mirusiuosius prausdavo pirtyje ar prie jos, paguldę ant šiaudų. Apie mirusįjį buvo pranešma: mušdavo bugną, ant medžio pakabintą lentą ar skambindavo varpeliu. Manyta, kad vėlė 40 dienų klaidžioja po namus.

Didvyrius graikai sudegindavo, vėliau aukodavo aukas už mirusįjį, laužą užgesindavo vynu. Kapų dydis bylodavo apie juose gulinčių žmonių šlovę.Jeigu didvyris mirdavo karo metu, jie būdavo nutraukiami sutartam laiko tarpsniui. Nepailaidoti mirusiojo buvo didelis jo giminės išniekinimas. Didvyriams pagerbti po mirties buvo statomos šventyklos, rengiamos žaidynės, kuriose buvo rungiamasi karo vežimų lenktynėse, bėgimo, šaudymo iš lanko, imtynių varžybose.