Gamybinės įmonės AB „Pieno žvaigždės“ ekonominės būklės ir bankroto galimybių įvertinimas

Darbo tikslas. Įvertinti AB „Pieno žvaigždės“ ekonominę būklę ir bankroto galimybę naudojant finansines ataskaitas.

Darbo uždaviniai:

išanalizuoti mokslinę literatūrą apie gamybinės įmonės krizės sampratą ir krizių valdymo modelius;

atlikti AB „Pieno žvaigždės“ krizės diagnostiką;

atlikti įmonės ekonominės būklės ir bankroto galimybių įvertinimą;

Pagal pobūdį krizės gali būti skirstomos į normalias ir nenormalias:

Tad bendra antikrizinių išlaidų suma: K=N+S. 

AB „Pieno žvaigždės“ bendrovė įsikūrė 1999 metais sausio 1 dieną. Nuo įkūrimo pradžios įmonė kiekvienais metais pasiekia vis geresnius ekonominius rodiklius. Įmonė AB „Pieno žvaigždės“ deklaruoja, kad per pastaruosius 10 metų investavo per 400 milijonus litų į naujų gamybos linijų kūrimą, esamų linijų optimizavimą, produktų realizacijai atrado naujas eksporto rinkas (didžioji eksporto dalis teko Rusijos rinkai). 2000 metais buvo pradėta prekiauti įmonės akcijomis akcijų biržoje ir nuo tada iki 2013 metų AB „Pieno žvaigždės“ visada buvo tarp Baltijos akcijų biržos sąrašo lyderių pagal parduodamų akcijų apyvartą. Pagal aukščiau minėtą bendrąją įmonės politiką ir kryptį galima įžvelgti grėsmes į kurias įmonės vadovai turėtų atkreipti dėmesį (AB „Pieno žvaigždės“, 2014):

Įmonė ilgą laiką buvo pieno perdirbimo rinkos lyderė, pagal apyvartą, tačiau rinka buvo gana vangi ir turėjo kelis nuolatinius konkurentus („Rokiškio sūris“, „Žemaitijos pienas“). Pieno perdirbimo rinka per pastaruosius du metus išsiplėtė: pritraukė kelis investuotojus, stambiu rinkos dalyviu planuoja tapti Rygos pieno kombinatas ir susikūrė kooperatyvas „Pienas LT“. Besiplečiantis rinkos dalyvių skaičius padidins įtampą ypatingai tarp vietinių (Lietuvos) pieno perdirbėjų, kur yra susitelkę didžiausios pabalčio pieno perdirbėjų įmonės.

Įmonės plėtra, kaip ir didžioji dalis Lietuvos pieno perdirbėjų yra nukreipta į Rusijos rinką. Eksporto koncentravimasis (AB „Pieno žvaigždės“ 40% visos pagaminamos produkcijos realizuoja eksportuodama į Rusiją) į vieną šalį, kaip istorija mena – nelabai stabilią, tiek politine tiek ir ekonomine prasme, gali iššaukti skausmingus padarinius jeigu kažkas nutiktų, kaip pavyzdžiui: Rusija pakeltų kokybinius reikalavimus ir esama gamybos linija negalėtų pagaminti produkcijos atitinkančios Rusijos keliamus reikalavimus.

Pasirašant sutartis visada yra skyrius kuriame sutarties šalys neatsako už įsipareigojimų nevykdymą nutikus „FORCE-MAJEAURE“ skyriuje aprašytoms aplinkybėms. Sekant nūdienos pasaulio įvykius akivaizdu, kad pieno perdirbėjų rinkoje įtampą didina Rusijos-Ukrainos konfliktas, kuris jau ne kartą pasižymėjo Ukrainos pusę palaikančių valstybių produkcijos importo ribojimu į Rusiją.

2014 metais akcijų biržoje AB „Pieno žvaigždės“ įmonės prekiaujamų akcijų apyvarta nukrito 38% (lyginama statistika šiais laikotarpiais: 2013-01 iki 2013-09 ir 2014-01 iki 2014-09). Galbūt suma nėra svarbi tokiai didelei įmonei, tačiau didelis apyvartos kritimas signalizuoja akcijų rinkos dalyvių nepasitikėjimą šios įmonės ateities perspektyvomis (kaip pavyzdys “Rokiškio sūris” akcijų apyvartą tuo pačiu laikotarpiu padidino 40%), dėl kompleksiškų priežasčių (finansinių rodiklių, rinkos pokyčių, Ukrainos-Rusijos konfliktas, įmonės vadovų pasirinktos AB “Pieno žvaigždės” tolimesnio kelio krypties) (Nasdaq Omx, 2014).

AB „Pieno žvaigždės“ nesusiduria su dideliais sunkumais, ekonominiai rodikliai metinėse ataskaitose indikuoja apie subalansuotą ir kasmetinį įmonės augimą. Tačiau žvelgiant kompleksiškai matomi vietinės rinkos pokyčiai ir eksporto koncentravimasis į Rusijos rinką, turėtų atkreipti daugiau įmonės vadovų dėmesio į žemiau išvardintus punktus:

Ieškoti naujų eksporto rinkų, kad nebūtų tokios didelės priklausomybės nuo vienos šalies.