Fiziologija medicinos konspektas: Raumenų, nervų ir jutimo organų fiziologija

SRaumenų , nervų ir jutimo organų fiziologija Dirglumas apibrėžimas , matavimo vienetai. Dirgiklio apibrėžimas. Dirgiklių rūšys pagal prigimtį ir jėgą. Apibūdinti membraninį ( ramybės ) potencialą. Nurodyti , kas jį lemia. Išvardinti dirglumo fazes ir susieti jas su veikimo potencialu. Išvardyti dirgliąsias ląsteles ir nurodyti jų membraninio ramybės potencialo dydžius. Nurodyti pagrindinius skresaruožio ir lygaus raumeninio audinio sandaros ir savybių ypatumus. Paaiškinti sąvokas miofibrilė , mionas , sarkomeras , raumeninė skaidula , baltosios ir raudonosios skaidulos , miozinas , aktinas. Miofibrilė. Mionas. Sarkomeras. Raumeninė skaidula. Baltosios skaidulos. Raudonosios skaidulos. Miozinas. Aktinas. Nervinio impulso perdavimo iš nervo į raumenį principas. Nubraižyti ir paaiškinti vienkartinio raumens susitraukimo miogramą. Nubraižyti ir paaiškinti lygiojo ir dantytojo tetaninio raumens susitraukimo miogramas. Lygiojo Dantytojo Raumenų fiziologinės sąvybės ir jų charakteristika. Raumenų susitraukimo rūšys pagal raumens ilgio kitimą ir jėgą. Pagrindinių raumens susitraukimo etapų charakteristika. Sinapsės sąvoka , jų rūšys , sąvybės. Savybės. Nervinės skaidulos apibrėžimas. Nervinės skaidulos – neuronų ataugos apdengtos dangalais. Reflekso , reflekso lanko , bendrojo reflekso laiko ir grynojo reflekso laiko sąvokos. Refleksas. Reflekso lankas. Bendrasis reflekso laikas. Grynasis reflekso laikas. Reflekso lanko grandys ir jų charakteristika. Įvardinti reflekso lanko grandis pateiktoje schemoje.

Ramybės potencialą lemia netolygus jonų pasiskirstymas ląstelės viduje ir išorėje. Ramybės metu ląstelės išorėje Na+ ir Cl jonų koncentracija yra apie 10 kartų didesnė negu citoplazmos viduje (išorėje +), o K+ jonų – atvirkščiai, 30 kartų mažesnė negu išorėje (viduje ) Neigiama ląstelės krūvį lemią aminorūgštys ir baltymai.

Abipus ląstelės membranos susidaro jonų kieko skirtumas – koncentracijos gradientas, kurį reguliuoja Na k siurblys.

Nurodyti pagrindinius skresaruožio ir lygaus raumeninio audinio sandaros ir savybių ypatumus.

Išilgai skaidulos praeina organelės – miofibrilės, gebančias susitraukti. Miofibrilę sudaro baltymų molekulių grandines – miofilamentai. Vieni jų yra stori – iš baltymo miozino, kiti ploni – iš aktino. Miozino ir aktino siūlai iš dalies persidengia, todėl skaidula yra skersai ruožuota.

Savybės – greitai susitraukia ir atsipalaiduoja (greitai pavargsta), valdomas per somatinę nervų sistemą

Lygusis raumeninis audinys sudarytas iš verpstės formų ląstelių. Ląstelė turi apvalkalą – sarkolemą. Po juo yra sarkoplazma su elipsės formos branduoliais. Miofibrilės yra išsidėsčiusios ląstelės periferijoje, o jų miofilamentai sudaryti iš baltymų aktino ir miozino.

Miofibrilė – raumenų skaidula sudaryta iš aktino ir miozino, kuri yra atsakinga už raumenų susitraukinėjimą.

Mionas – raumeninė skaidula, ją supa limfagyslės ir kraujagyslės ir nervai.

Raumeninė skaidula – tai raumenų ląstelė, turinti cilindro formą ir sudaryta iš daugybės miofibrilių, kurios atsakingos už susitraukimą.

Baltosios skaidulos – skersaruožė skaidula, kurioje yra mažai sarkoplazmos bei baltymo mioglobino ir daug miofibrilių. Joms būdingas greitas motorinis aktyvumas.

Raudonosios skaidulos – skersaruožė skaidulo, kuroje mažiau sarkoplazmos ir blatymo mioglobino, o miofibrilių mažiau. Iš jų sudaryti raumenys susitraukia lėčiau ir gali išlikti ilgiau susitraukę.

Miozinas – baltymas dalyvaujantis raumenų susitraukime ir ląstelių judėjime. Jis sudaro storuosius filamentus.

Aktinas – baltymas sudarantis plonus filamentus ir dalyvauja ląstelės judėjime, formos palaikyme.

Griaučių raumenų veikla yra dinaminė ( atlieka judėjimo funkciją) ir statinė (palaiko kūną vertikalioje padėtyje).

Plastiškumu – raumens gebėjimas ilgesnį laiką nekeisti formos;

Dinaminis – susitraukimo metu raumens jėga didėja kintant jo ilgiui. Tai dažniausia raumens susitraukimo rūšis.

Aksodendritinės, aksoaksoninės, aksosomatinės, nervo ir raumens jungtis, nervo ir liaukos jungtis. Cheminė sinapsė išskiria neorotransmitorius. Dažniausiai išskiriami acetilholinas ir adrenalinas, noradrnalinas.

Dirginamosios sukelia depolirizaciją ( dirginimą) R N ir N N sinapsėse, o slopinamosios – hiperpoliarizaciją (slopinimą) tik N N sinapsėje

Funkcinis labilumas – sugeba maksimaliai praleisti nervinių impulsų skaičių per laiko vienetą;

Pagal impulso plitimo kryptį ir greitį skaidulos gali būti įcentrinės ir išcentrinės.

Įcentrinės – nervinis impulsas plinta iš periferijos į įvairias centrines nervų sistemos vietas.

Išcentrinės – nerviniai impulsai plinta iš aukščiau esančių centrų į žemiau esančius, o iš jų į organus. Jos skatina arba slopina organų veiklą, tai skaidulos vadinamos motorinėmis.