Dvikalbio vaiko kalbos ir komunikacijos vystymosi ypatumai

Dvikalbio vaiko kalbos ir komunikacijos vystymosi ypatumai. Pagrindinės straipsnio tezės.

Dvikalbystės samprata vertinama dvejopai: pirmuoju atveju teigiama, kad dviejų kalbų mokėjimas turi būti lygiavertis, o antruoju atveju manoma, kad menkiausias supratimas, girdint užsienio kalbą, yra dvikalbystės reiškinys, turintis kelis lygmenis.

Savo pranešime autorė išdėsto savo įžvalgas, remdamasi antrąją teorija. S.A. Artemova (2016) teigia, kad menkiausias vaiko užsienio kalbos suvokimas yra svarbus, nes vaiko bendravimo įgūdžių ir komunikavimo kompetencijos formavimo(-si) procesus lemia ne tik dvikalbystės reiškinys, bet ir vaiko ikimokyklinio amžiaus ypatumai. Dvikalbio vaiko kalbėjimo kompetencijos, gimtąja ir užsienio kalbomis, gali būti skirtinguose pasiekimų lygmenyse, bet vaiko gebėjimas užmegzti kontaktą, bendrauti, teikti informaciją, dalyvauti komunikavimo procese, pasiekiant skirtingų kalbėjimo formavimosi rezultatų, įrodo dvikalbystės prieinamumą.