Civilinės teisės specialiosios dalies praktikumo klausimų atsakymai

Kaip ekonomiškumo vykdant prievoles principas yra susijęs su prievolės vykdymo kokybės reikalavimais. Straipsnis. Prievolės įvykdymo kokybė , sako. Kokie kriterijai apibrėžia tinkamo prievolės vykdymo principą. Straipsnis. Prievolių dalykas. Reikalavimo perleidimo pagrindas kreditorius perleidžia skolininką kitam kreditoriui. Koks yra trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę pagal Civilinio kodekso. Straipsnį santykis su reikalavimo perleidimu , skolos perkėlimu , subrogacija ir regresu ? Straipsnis. Trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę. 257 str. ? Ar visais atvejais kreditorius gali priimti prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens ? Ar tretysis asmuo , siekdamas įvykdyti prievolę už skolininką , privalo turėti įgaliojimą arba perįgaliojimą. Straipsnis. Trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę už skolininką. Ar tretysis asmuo gali įvykdyti bankrutuojančios įmonės prievolę šios įmonės kreditoriams. Ką reiškia principas Impossibilium nulla obligatio est ? Kokios Ci ­ vilinio kodekso normos jį įtvirtina. Kokių teisinių pasekmių sukelia prievolės įvykdymo neįmanomumas ? Ar tai lemia sandorio , iš kurio kilusi prievolė , negaliojimą. Kokios reikšmės turi prievolės šalių sąžiningumas , kai prievolės įvykdyti neįmanoma ? Ar skolininkas gali vienašališkai pakeisti prievolės įvykdymo sąlygas ? Ar prigimtinių prievolių įvykdymas gali būti priverstinai įgyvendinamas ? Kokie šių prievolių vykdymo ypatumai. Kam , kilus ginčui , tenka pareiga įrodinėti , kad buvo laikytasi prievolės vykdymo principų ir prievolė įvykdyta tinkamai.

Kokių teisinių pasekmių sukelia prievolės vykdymo principų pažeidimas? Ar kurio nors iš šių principų nesilaikymas gali būti pagrindas kilti civilinei atsakomybei?

Turi teisę reikalauti baudos sumok÷jimo, jeigu darbą atlikti gali tik pats skolininkas. Baudos negalima reikalauti, jeigu galima taikyti kitus teisių gynimo būdus, arba nėra skolininko kaltės

Jeigu prievolės viena šalis negali įvykdyti dėl aplinkybės, už kurią neatsako nei viena iš šalių, ir ko kito nenumato įstatymai ar sutartis, tai

Nei viena iš šalių negali reikalauti vykdyti sutartį, o turi būti grąžinama visa tai, ką kiekviena iš jų įvykd÷ be priešpriešinio įvykdymo

Jeigu prievolės viena šalis negali įvykdyti dėl aplinkybės, už kurią ji atsako, ir kito nenumato įstatymas ar sutartis, tai antra šalis

Jeigu prievolės viena šalis negali įvykdyti dėl aplinkybės, už kurią atsako antra šalis, ir ko kito nenumato įstatymas ar sutartis, tai pirmoji šalis

PVZ skolina 5 tukstanciu euru, o gražina automobiliu. (jei abi puses sutinka). Bet gali buti taip, kad automobilio verta 4 tukstanciu.

Gali būti perleista tik galiojanti reikalavimo teisė (turint omenyje ir būsimą reikalavimo teisę) ( Perleidžiant reikalavimo teisę kartu su ja perleidžiamos ir papildomos (aksesorinės) teisės, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje ( Reikalavimo teisės perleidimo sutarties formai taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir pagrindinei prievolei ( Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už perduoto reikalavimo negaliojimą.

Skolininkas turi teisę panaudoti prieš naująjį kreditorių visus atsikirtimus, kuriuos jis būtų galėjęs panaudoti prieš pradinį kreditorių tuo metu, kai jam tinkamai buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą (

Su skolos perkėlimu susiję tuo, kad trečiasis asmuo tiesiog gali įvykdyti prievolę vietoj tikrojo skolininko. O vykdydamas prievolę jis kaip ir tampa skolininku, kuriam buvo perkelta skola.

Subrogacija – reikalavimo teisės perleidimas įstatymo pagrindu (cessio legis).( Įvykdęs prievolę trečiasis asmuo jos apimty įstatymo pagrindu perima pirmosios prievolės kreditoriaus reikalavimo teisę skolininko atžvilgiu)

A. Skolininkas gali prieštarauti, kad trečiasis asmuo vykdytų už jį prievolę;

B. Trečiasis asmuo negali įvykdyti, jeigu pagal sutartį ar prievol÷s esmę aišku, kad ji turi būti įvykdyta skolininko asmeniškai

A. Skolininkas negali prieštarauti, kad trečiasis asmuo vykdytų už jį prievolę

Ar tretysis asmuo, siekdamas įvykdyti prievolę už skolininką, privalo turėti įgaliojimą arba perįgaliojimą?

Ką reiškia principas Impossibilium nulla obligatio est? Kokios Ci­vilinio kodekso normos jį įtvirtina?

Nėra prievolės, jeigu jos dalykas negalimas, neįmanomas, o jo turinys aiškinamas taip, kad prievolės šalims susitarus dėl to, kas neįmanoma, neįvykdoma, prievolės nėra, ji negalioja, yra niekinė (paryškinta aut.). Tokia išvada daroma kalbant apie visišką (arba objektyvų) negalėjimą įvykdyti prievolės, tuo tarpu santykinis neįmanomumas nedaro prievolės negaliojančios. Lietuvos civilinės teisės doktrinos pozicija dėl prievolės įvykdymo negalimumo įtakos sutarties galiojimui netiesiogiai atsispindi ir apibrėžiant force majeure aplinkybes, kuriomis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurių nebuvo sudarant sutartį ir kurių atsiradimo šalis negalėjo protingai numatyti. Jeigu tokio pobūdžio aplinkybės jau buvo sudarant sutartį, tai, CK komentaro autorių nuomone, sutartis negalioja. CK 6.3 4dalis

Ar prigimtinių prievolių įvykdymas gali būti priverstinai įgyvendinamas? Kokie šių prievolių vykdymo ypatumai?