Biologijos testas Evoliucija su atsakymais
Daugialąsčiai bestuburiai. Pintys turi nedidelį vamzdelio pavidalo kūną, nusėtą mažytėmis angelėmis – poromis, pro kurias į vamzdelio ertmę patenka vanduo, vėliau ištekantis lauk pro angą vamzdelio viršuje. Vidiniame pinties sienelės sluoksnyje išsidėsto ląstelės su judančiais žiuželiais, kurios ir varo vandenį pro poras į kūno ertmę. Šios ląstelės turi ir mažų čiuptuvėlių, kurie iš tekančio vandens įsiurbia maisto medžiagas. Išoriniame ląstelės sluoksnyje randama epitelio ląstelių. Pinties formą palaiko griaučiai, sudaryti iš mažyčių adatėlių – spikulių. Duobagyviai sudaryti iš dviejų ląstelių sluoksniu: ektodermos ir entodermos, kuriuose išsidėsto skirtingos specializacijos ląstelės. Ektodermoje esama epitelinių ir raumeninių, dilgiųjų, nervinių ląstelių, taip pat tarpinių, kurios gali virsti bet kuriu kitų tipų ląstelėmis. Entoderma sudaro virškinamosios ląstelės. Duobagyvių kūnas maišelio formos su burnos anga viršutinėja kūno dalyje. Burną supa čiuptuvai, padedantys susigauti maistą. Kūno viduje – virškinamoji ertmė. Visi duobagyviai, išskyrus medūzas, dažniausiai yra sėslūs gyvūnai.
Gyvūnai ir augalai. Gyvūnai ir augalai sudaryti iš audinių. Iš kelių audinių sudaryta struktūra, atliekanti tam tikrą darbą organizme, vadinama organu. Juos turi visi augalai ir gyvūnai. Kiekvienas organas, atlieka tam tikras organizmo gyvybines funkcijas. Visi gyvūnų organai yra grupuojami į organų sistemas.
