Atvelykio scenarijus

Šventimas, prasidėjęs Verbų sekmadienį, kulminaciją pasiekęs Prisikėlimo rytą, palengva užgęsta Velykų savaitės pabaigoje. Žemaitijoje ši diena dar vadinama Mažosiomis Velykėlėmis, Aukštaitijoje – vaikų Velykomis.

Kaip prieš šimtą metų per Kalėdas Piemenėlių mišios būdavo „vaikų džiaugsmo ir didžiausios linksmybės valanda bažnyčioje“, kur piemenėliai savo paprastomis dūdelėmis grodavo, dūduodavo ir linksmindavo užgimusį Kristų, kaip Trys Karaliai, baigiamoji Kalėdų dalis, buvo daugiausia vaikams pramoga, taip ir Atvelykis būdavo vaikų šventė – kiaušinius margindavo tik vaikams, juos daužydavo tik vaikai, sūpuoklėse supdavosi tik vaikai... Visi kaimai skambėdavo nuo žaidžiančių, dainuojančių, margučius ridinėjančių vaikų klegesio. Per Atvelykį krikštydavo vaikus, iki Atvelykio motinos turėdavo aplankyti savo krikštavaikius, atnešti jiems margučių ar kitų dovanų.