Atliekų keliama rizika aplinkai ir sveikatai

Kokios nors visuotinai priimtos teršalų klasifikacijos iki šiol nėra ir vargu ar kada nors bus, tačiau vadovaudamiesi anksčiau pateiktu aplinkos teršimo apibrėžimu, visą teršalų įvairovę pirmiausia suskirstysime į tris didelis grupes:

Iš visos didžiulės cheminių teršalų įvairovės čia išvardysime tik dažniausiai minimas jų grupes:

Didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai daro ir per didelis triukšmas. Intensyvėjant transporto srautams, akustinis aplinkos teršimas vis didėja, ir tai tapo rimta ne tik didžiųjų miestų, bet ir pakelių gyventojų problema. Įdomu pažymėti kad įvertinus automagistralių poveikį žmonių sveikatai paaiškėja, jog cheminė oro tarša retai kada viršija leistinus normatyvus, o per didelis triukšmas dažnai sukelia rimtų problemų. Dar rimtesnių akustinės taršos problemų kyla oro uostų aplinkoje. Netgi dėl tokio nedidelio oro uosto, koks yra Palangoje, beveik visas Palangos miestas yra per didelio akustinio aplinkos užterštumo zonoje. Terminė aplinkos tarša didžiausią pavojų kelia vandens telkiniams, kurie naudojami kaip energetinių objektų aušintuvai. Ypač aštrų tokio pobūdžio problemų sukelia atominės elektrinės. Tipiškas neigiamo šiluminės taršos poveikio pavyzdys yra Drūkšių ežeras. Dėl Ignalinos atominės elektrinės poveikio vidutinė Drūkšių ežero temperatūra pakilo keliais laipsniais. Tai sukėlė didžiulius šio ežero ekosistemų pokyčius ir jų degradaciją.

Tuo tarpu vandenį daugiausia teršia buitinis, žemės ūkio ir pramonės sektoriai. Buitinių taršos šaltinių (gyvenamieji namai, municipaliniai objektai) užteršto vandens nuotekos paprastai sudaro apie pusę viso nuotekų kiekio. Pagrindinę žemės ūkio sektoriaus lokalių taršos šaltinių dalį sudaro periodiškos žuvininkystės tvenkinių nuotekos. Pramonės objektų nuotekos išsivysčiusiose šalyse paprastai sudaro apie 25% užteršto vandens nuotekų. Tačiau pramonės įmonių nuotekos dažniausiai yra daug toksiškesnės nei buitinės ar žemės ūkio nuotekos, todėl jų neigiamas poveikis gyvajai gamtai ir žmogui yra santykinai didesnis nei jų kiekis.

Siekiant apsaugoti vandeninguosius sluoksnius nuo sąvartyno storymėje susidarančio skysčio (filtrato), po sąvartyno sekcijos dugnu įrengiamas 1,5 m apsauginis ekranas su drenažiniu smėlio sluoksniu. Filtratas drenažinių vamzdžių sistema nuleidžiamas į valymo įrenginį. Buitinių atliekų sąvartyno filtrate yra sunkiųjų metalų, nesioksidavusių organinių medžiagų, azoto junginių, fenolių ir kitų antropogeninių teršalų. Metano dujos, susidarančios sąvartyne ir po jo uždarymo, surenkamos ir deginamos šiam tikslui pastatytoje jėgainėje. Siekiant sumažinti sąvartyno poveikį aplinkos oro kokybei ir geriau surinkti metano dujas, virš atliekų formuojamas apsauginis sluoksnis. Rekultivuojamo sąvartyno paviršiuje pasėjama žolė arba įveisiamas miškas.